Pereiti prie turinio

Piotras Jakiras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Piotras Jakiras
rus. Пётр Ионович Якир
Gimė 1923 m. sausio 20 d.
Kijevas
Mirė 1982 m. lapkričio 14 d. (59 metai)
Maskva
Tėvas Jona Jakiras
Vaikai 1937-1956 kalintas lageriuose
Veikla rusų disidentas, istorikas

Piotras Jakiras (rus. Пётр Ионович Якир, 1923 m. sausio 20 Kijevas1982 m. lapkričio 14 d. Maskva) – rusų disidentas, istorikas.

Kaip J. Jakiro sūnus 1937-1956 kalintas lageriuose. Nuo 1962 m. dirbo TSRS mokslų akademijos Istorijos institute, skaitė paskaitas apie stalinizmo nusikaltimus. Prisidėjo prie disidentų judėjimo, 1969 m. su kitais įkūrė Žmogaus teisių gynimo TSRS iniciatyvinę grupę. Per jį Maskvos ir Lietuvos disidentai palaikė ryšį su Vakarais. 1972 m. suimtas, 1973 m. nuteistas 3 m. kalėti ir 3 m. tremties. Tardymo metu bendradarbiavo su KGB, per teismą prisipažino esąs kaltas; remiantis jo parodymais mėginta diskredituoti disidentų judėjimą. 1974 m. paleistas.[1]

  1. Piotras Jakiras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 477 psl.